Naujienos Karate Licencijos Klubai LTKA Galerija
Istorija
Budo
Mokytojai
Egzaminai
Varžybos
Organizacijos
Nuorodos
Budo – kovos technikų kelias

Budo tikslas – savęs tobulinimas, kaip priemonę naudojant kovos menus.

Bėgant šimtmečiams, meistrai siekė sukurti kovos menų sistemas, kurios priklausytų ne nuo fizinės jėgos, o nuo meistriško psichinės, gyvybinės energijos ir neribotų protinių galimybių panaudojimo. Budo moko žmogų kontroliuoti oponentą be fizinio susidūrimo. Jis siūlo fizines disciplinas kaip priemonę pasiekti pergalei nekovojant.

I. Budo evoliucija

Ankstyvosios kovos technikos (Bu-Jitsu) gimė Japonijoje vykstant konfliktams. Jų paskirtis – efektyvi kova su daug oponentų. XVII a. pradžioje, pasibaigus konfliktams ir atėjus taikai, šios technikos evoliucionavo į individualią kovą su vienu priešininku.

Meistrai taip ištobulino savo kovos technikas, kad pradėjo jas vadinti menu. Taip kovos technikos tapo kovos menais (Bu-Gei).

Tuo metu kovos menų buvo mokoma daugiausia samurajų (profesionalių karių) šeimose, siekiant suteikti jiems išsilavinimą. Tačiau kovos menų mokėsi ir įvairių akademinių sluoksnių žmonės.

Įvairių mokslo sričių ekspertai greitai suprato kovos menų reikšmę ir svarbą formuojant žmogaus charakterį, todėl atsirado savita šalies švietimo sistema, nacionaliniai bruožai.

Kovos menus praktikuojantys ekspertai, trokšdami dvasios, proto ir kūno harmonijos, tobulumo siekė visose gyvenimo srityse. Jie sukūrė gaires ir apibrėžimus, padedančius bendrauti mokytojui ir mokiniui, efektyviai skatinančius kiekvieno procese dalyvaujančiojo tobulėjimą.

1. Kovos menų lyderiai sukūrė treniruočių pagrindus Dodžo (treniruočių salėje).

(a) Etiketas. Kovos menų mokymasis – nuolatinis proto, kūno ir dvasios tobulinimo procesas. Todėl kai tik mokinį jo ego įtikina esant geriausią, tolesnė pažanga iškart tampa neįmanoma. Instruktorius turi mokyti mokinius nuolankumo, kuklumo ir nuolatinės pagarbos mokytojams, treniruočių partneriams ir visiems, kuriuos sutinka gyvenime. Šios savybės padeda perprasti Budo principus, o instruktoriui – išmokyti mokinius pagarbos ir etiketo.
(b) Rimti ketinimai. Besimokantys kovos menų turi treniruotis su aiškia nuostata, kad treniruotės Dodžo ruošia juos „gyvenimo ir mirties“ situacijoms. Rimtas požiūris į ketinimus ir visada maksimalios pastangos padeda sukaupti ne tik protą, dėmesį, bet ir mobilizuoja fizines jėgas tiek mokantis kovos meno, tiek kasdieniame gyvenime.
(c) Iššūkis sau. Kovos menų mokymosi tikslas – savęs tobulinimas. Mokinys kasdien turi stengtis tapti geresnis nei vakar. Jis turi plėsti ir tobulinti techninius įgūdžius, galvoseną. Noras nugalėti mažiau patyrusį ar silpnesnį priešininką stabdo mokinio tobulėjimą. Pergalė neturi būti tikslas.
(d) Disciplina ir sunkios treniruotės. Sunkios treniruotės ir disciplinuojančios instrukcijos yra kovos menų pagrindas. Modernaus sporto psichologai patvirtino, kad sunkios treniruotės ir disciplina – efektyvus kelias, padedantis nugalėti abejones ir nervingumą.

2. Dvasiniai mokytojai

Tolesnę meistro, įvaldžiusio kovos technikas, pažangą stabdantis veiksnys – nesugebėjimas valdyti emocijų. Pavyzdžiui, kovojant abejonė ir nervingumas gali sukelti tiek protinės (mentalinės), tiek fizinės pusiausvyros praradimą, todėl kovotojas negali išnaudoti viso savo potencialo. Dzenbudistų ir kitų religijų meistrai ieškojo būdų, kaip pašalinti šiuos veiksnius.

Dzeno filosofija koncentruojasi ties Mu-shin („bemintis protas“*) sąvoka. Tai reiškia bet kokių nereikalingų emocijų pašalinimą. Budizmo doktrinų studijos kartu su meditacija sėdint Za-Zen poza padeda pasiekti Mu-shin.

*Dr. Ikutaro Nishida, filosofijos profesorius: „Bemintis protas yra beminčio proto protas.“

XVI a. pabaigoje Japonijoje aukšto rango dzenbudistų vienuolis Takuanas paklausė Shoguno kardų instruktoriaus Munenori Yagyu, ką šis mano apie sąvoką Mu-shin ir jos vartojimą mokant kovos menų. Šio klausimo rezultatas – knyga „Fudouchi Shinmyoroku“. Šiandien dzenbudistų įtaka atsiskleidžia per daugiausia Dodžo vykstančią Sei-za meditacinę atsisėdimo ceremoniją Mu-shin pasiekti.

3. Konfucionistai

Konfucionistai pripažino kovos menų reikšmę, naudojo juos auklėdami darbininkus ir taip skatino šalies progresą. Konfucionistų įtaka reiškėsi per etinį ir socialinį moralės mokymą kovos menų Dodžo.

4. Medicinos tyrinėtojai

Medicinos tyrinėtojai sutinka, kad kovos menai yra puiki fizinio lavinimo forma.

II. Budo ir varžybos


Pirmiausia sportinė veikla buvo ir yra tik pramoga ir fizinio lavinimo būdas. Daugumos sporto šakų atstovai nustatė taisykles, pagal kurias dalyviai paprastai turi tik vieną tikslą – laimėti varžybas.

Šiandien visame pasaulyje profesionalusis sportas ir tarptautiniai renginiai, pavyzdžiui, olimpinės žaidynės, yra be galo populiarūs. Pramoginio sporto privalumais džiaugiasi milijonai žmonių. Jis tapo gyvenimo dalimi. Daugumą pramoginio sporto atstovų motyvuoja tik pergalė. Atletai netgi vartoja sveikatą žalojančius preparatus, kad laimėtų.

Svarbiausias sporto tikslas – ugdyti fizinį ir protinį žmogaus potencialą, lavinti ir stiprinti sveiką kūną. Tačiau vėliau jis tapo nepasiekiamas, nes dauguma atletų nusprendė pergalių siekti bet kokia kaina.

Pastaruoju metu Budo varžybos, išsivysčiusios per kelis pastaruosius dešimtmečius, smarkiai populiarėja, nes vyksta pagal Budo principus. Tapusios treniruočių dalimi, jos turėjo didelės įtakos kovos menus praktikuojantiems žmonėms.

Augant Budo kovos menų renginių populiarumui kyla pavojus, kad Budo varžybos irgi gali nueiti daugumos šiandienos sporto šakų keliu, kur pagrindinis tikslas – laimėti bet kokia kaina. Per varžybas koncentruojantis tik į pergales kyla pavojus pamiršti tikruosius, pamatinius Budo principus. Iš tiesų dauguma mokinių iš abejingumo pamiršta tikrąsias Budo idėjas, tikslus ir principus.

Būtina, jog pasirengimas Budo varžyboms vyktų pagal šiuos kriterijus:

1. Būtina turėti Budo varžybų taisykles, kurios, esant normalioms sąlygoms, užtikrintų sportininkų su geresniais įgūdžiais pergalę. Taip pat būtina, jog taisykles kurtų geriausi Budo meistrai ir jos būtų paremtos aukščiausiais standartais bei rinktinėmis kovos technikomis, atitinkančiomis Budo principus.
2. Varžybų teisėjai turi būti kovos meno ekspertai ir privalo puikiai išmanyti savo sporto šakos taisykles bei šiame dokumente išdėstytus Budo
principus.
3. Kiekviena Budo idėjas gerbianti organizacija turi sukurti treniruočių, kurios taptų neatsiejama varžybų dalimi, sistemą.

Budo – tai japonų kultūros lobis, sukurtas per daugybę šimtmečių remiantis gyvąja patirtimi. Šios neįkainojamos žinios yra kelias į žmogiškojo tobulumo paieškas per fizines, proto ir dvasios treniruotes. Mes esame atsakingi už Budo idėjų išsaugojimą ateities kartoms.

Parengta pagal Hidetakos Nishiyamos straipsnį
„Fundamentals and competition for BU-DO“

2007 m. spalio 5 d. tarptautinė Budo konferencija, Varšuva

Artimiausi renginiai

2018-08-15

WTKF Summer Camp

2018-09-15

Rinktinės treniruotė

2018-09-29

Tarptautinis tradicinio karate do seminaras A. Rokah, 7 Dan

2018-10-13

Rinktinės treniruotė

2018-10-14

Rinktinės treniruotė

2018-10-22

Pasaulio tradicinio karate do čempionatas

2018-11-24

Tradicinio karate do vaikų Europos taurės varžybos

2018-12-01

Seminaras pasiruošimui kyu atestacijai

2018-12-19

Egzaminai kyu laipsniams

Naujienos Karate Licencijos Klubai LTKA Galerija
Programavimas: Puslapiai.eu